Į pradžią

Kino klube – naujausias Wernerio Herzogo filmas

repository_misc/news//mfile_523
2019-10-21

Tarptautinio Kauno kino festivalio Kino klubas pristato išskirtinį seansą – naujausią žymaus vokiečių režisieriaus Wernerio Herzogo dokumentinį filmą „Klajoklis: Briuso Čatvino pėdomis“. Žiūrovai jį galės išvysti spalio 24 d. 19 val. Kauno kultūros centre

„Liūdna, kad jis mirė toks jaunas", - sako režisierius Werneris Herzogas apie legendinį rašytoją ir nuotykių ieškotoją Briusą Čatviną, sirgusį AIDS ir pasaulį palikusį vos 48 metų. Kai B.Čatvinas merdėjo ligos patale, W.Herzogas surengė paskutinį vizitą atsisveikinti. Kaip atsisveikinimo dovaną rašytojas režisieriui padovanojo kuprinę, lydėjusią jį visame pasaulyje. Po trisdešimties metų, nešinas kuprine, kino kūrėjas, įkvėptas B.Čatvino aistros klajoklių gyvenimui, leidosi į kelionę, pakeliui atskleisdamas prarastų genčių, klajūnų ir svajotojų istorijas.

Filme, kuriame gausu įsimintinų personažų ir susitikimų, režisierius tyrinėja kūrybiškumą ir asmenines vizijas, siejusias jį su B.Čatvinu: tai pasakojimų galia ir aistra įžvelgti žmonijos patirtis paribiuose gyvenančiose bendruomenėse. Nepakartojamu savo stiliumi piešdamas vieno charizmatiškiausių XX a. rašytojo portretą, filmas tuo pat metu atveria duris į vieno viziuonieriškiausių pasaulio režisierių vaizduotę ir aistras.

Nuo pat savo karjeros pradžios W. Herzogas nebuvo režisierius, mėgstantis filmus kurti studijoje. Jei tik įmanoma, jis dirba autentiškose lokacijose. Juostoje „Klajoklis: Briuso Čatvino pėdomis“ W.Herzogas keliauja į Pietų Ameriką, kur B.Čatvinas parašė knygą „Patagonijoje“ – tą pačią, kurioje pasakojamos mįslingos dinozaurų istorijos, mitai ir kelionės į pasaulio pabaigas rašytoją pavertė literatūros sensacija. Australijoje, žemyne, kuriame W.Herzogas ir B.Čatvinas susipažino, režisierius tyrinėja šventų aborigenų tradicijų galias, įkvėpusias garsiausią B.Čatvino knygą „Dainos“. O Anglijoje, įspūdinguose Velso pakraščio kraštovaizdžiuose, W.Herzogas randa vienintelę vietą, kurią B.Čatvinas vadino namais.

Grįždamas į vietas, kuriose B.Čatvinas lankėsi prieš kelis dešimtmečius, režisierius natūraliai  sukelia diskusiją apie aplinkos nykimą ir žmones, kurie vis labiau prisideda prie neišvengiamo situacijos pablogėjimo. W.Herzogas tai komentuoja labai atvirai: „Tiek Briusas, tiek aš žinojome, kad žmonių rasė yra pakankamai trapi ir kad šioje planetoje turime ribotą laiką. Kuo daugiau žmonių gyvena Žemėje, tuo pažeidžiamesniu konstruktu ji tampa. Mūsų šioje planetoje yra per daug“, - įsitikinęs jis. Ar režisierius bijo klimato pokyčių? „Ne, ne, ne, ne“, - šypteli kaip paprastai. „Aš tiesiog darau viską, ką galiu, ir nelaukiu, kol vyriausybės imsis veiksmų, nes tokie projektai yra labai sudėtingi ir tautos nesugeba to lengvai išspręsti politiniu lygmeniu. Nelaukite, kol jie pradės veikti: tai priklauso nuo mūsų visų. Kitu atveju, sėdėsime tirpstančioje planetoje“.