Į pradžią
repository_misc/movies/sfile_1793

Kino istoriko Sergėjaus Lavrentjevo vieša paskaita: „Raudonųjų vesternų istorija“

repository_misc/movies/sfile_1793
  • 2011 rugsėjo 28d. 13:00  VDU, 203 auditorija, Gedimino g. 44, Kaunas

Tarptautinis Kauno kino festivalis džiaugiasi šiais metais savo ištikimiems žiūrovams ir gero kino mylėtojams pristatydamas „Raudonųjų vesternų“ retrospektyvos programą.

Žiūrovai galės susipažinti su charakteringiausiais šios krypties kinematografiją atspindinčiais filmais bei dalyvauti specialioje paties S. Lavrentjevo skaitomoje paskaitoje. Joje vienas žinomiausių Rusijos kino istorikų pateiks išsamų Raudonųjų vesternų raidos paveikslą ir jų įtakos sovietinei visuomenei analizę. O be viso to, S. Lavrentjevas žada savo klausytojams ir staigmenų.

Raudonųjų vesternų atsiradimą kino istorijoje galime laikyti XX a. pradžią, kai vis dar nebyliame sovietinio kino ekrane be Jacko Londono romano adaptacijų (L. Kulešovas „Pagal įstatymą“) buvo galima išvysti ir kino juostų pilietinio karo motyvais (I. Perestiani „Maži raudoni velniukai“), kuriose bolševikai pergalingai kovodavo su baltosios gvardijos kariais. Rusų kino istorikas Sergėjus Lavrentjevas teigia, „Jei Jungtinių Amerikos Valstijų vesternuose naujakuriai atvyksta į naują kraštą, kovoja ir kuria naują Amerikos tautą, tai Raudonuosiuose vesternuose žmonės žudo kitus žmones, kovoja ir kurią naują sovietinę tautą“. Vėliau baltagvardiečių vietas užėmė naciai, tačiau pagrindinė tokių filmų mintis nepakito. Raudonųjų vesternų „kaubojai“ – su tautos ir valstybės priešais kovojantys idealistai, kurių širdyje vietoje šerifo žvaigždės, greičiausiai, išvystume sovietinę kraujo raudonumo penkiakampę.

Rusų kino istorikas S. Lavrentjevas savo analizėje pateikia visą sovietinio kino „vesternų“ spektrą. Po detalę išnarsto kiekvieną filme matomą simbolį, personažą, jo charakterį, kameros judesį ir šią analizę pateikia istoriniame-politiniame kontekste. Bėgant sovietinės supervalstybės gyvavimo dešimtmečiams, kito ir sovietinio propagandinio kino meno forma ir raiška. O „didžiojo tautų vado“ valdymo metu, jos galėdavo kisti ir dėl eilinės Stalino nuotaikų kaitos. Pasak S. Lavrentjevo, „sovietiniai raudonieji vesternai yra filmai, kuriuose pasakojama atskira istorija, susidedanti ir nuostabios pradžios XX a. 3-ajame dešimtmetyje iš liūdnos pabaigos vėlyvajame 9-ajame. Ši istorija yra tarsi veidrodis, atspindintis XX a. rusų-sovietinės visuomenės ir sovietinės cenzūros istoriją“.

Apie lektorių:

Rusų kino režisierius, aktorius. Gimė 1954 m. 7-ajame dešimtmetyje pradėjo teatro aktoriaus karjerą, o baigęs prestižinį Rusijos kinematografijos institutą (VGIK) įsidarbino „GosFilmoFond`e“, viename didžiausių pasaulyje kino archyvų. Perestroikos metu tapo vienų ryškiausių kino kritikų, kūrusių sovietinės kino kritikos „naująją bangą“. Yra parašęs begalę straipsnių apie Centrinės ir Rytų Europos kiną, publikuotų „Sovietsky Ekran“, „Iskusstwo kino“, „Kultura“. Būtent po jo straipsnio „Istorija be pabaigos“ (1987 m.) Sovietų Sąjungos valdžia nustojo cenzūruoti užsienio filmus. Filme „Popierinės Prišvino akys“ (rež. Valerijus Ogorodnikovas, 1989 m.) atliko kino genijaus Sergejaus Eisensteino vaidmenį, vaidino ir avangardiniame „Koncertas žiurkėms“ (rež. Olegas Kovalovas, 1995 m.). Dešimtajame dešimtmetyje buvo televizijų laidų „Kinomaratonas“, skirtų kino šimtmečiui, vedėjas. Nuo 1999 metų yra Sočio kino festivalio, festivalio „Faces of Love“ bei Sočio Vaikų kino festivalio „Kinotavrik“ programų direktorius, o nuo 2002-ųjų – Rusijos „Oskarų“ komisijos narys. Yra parašęs knygą „Clintas Eastwoodas: pašėlęs ir dailus“ (2001), o netrukus pasirodys jo naujausia knyga „Vakariečiai po raudonąja vėliava“.