Tarptautinis Kauno kino festivalis

Vilniaus kino teatruose - filmas apie šiuolaikinės Izraelio visuomenės iššūkius

„Policininkas“ – jauno, bet tarptautinėje kino bendruomenėje pastebėto Izraelio režisieriaus Nadavo Lapido debiutinis filmas, kuriam scenarijų režisierius parašė dalyvaudamas Kanų kino festivalio rezidencijų programoje.

Filmo herojus Yaronas tarnauja elitinėje policijos komandoje, kurią dievina. Jis ir jo kolegos įkūnija savo valstybės ginklą, nutaikytą į jos priešus. Yaronas puoselėja savo vyriškumą, vyrišką draugystę su komandos draugais. Jo žmona laukiasi pirmagimio. Viskas tarsi klojasi puikiai.

Tačiau vieną dieną Yarono komandai tenka užduotis išvaduoti įkaitais paimtus milijonierius. Žmones pagrobę radikalūs aktyvistai skanduoja ne tik šiurpokas skanduotes: „Atėjo laikas vargšams tapti turtuoliais, o turtuoliams - pradėti išmirti“. Jie taip pat kreipiasi į policininkus, kurie taikosi į juos: „Policininkai, jūs nesate mūsų priešai. Policininkai, jus taip pat išnaudoja!“

Netikėtas susidūrimas su priešiška, radikalia aktyvistų grupuote sudrebina Yarono pasaulio vaizdą.

„1960-1970-aisiais Izraelis buvo socialistinė, beveik egalitarinė valstybė. Šiandien Izraelio visuomenėje pastebimi didžiausi ekonominės padėties skirtumai, - sakė režisierius Nadavas Lapidas. – Klasinius konfliktus užgožia kova su bendru priešu – palestiniečiais. Tačiau po paviršiumi verda įniršis ir nuoskauda. „Policininke“ jie subręsta sprogimui.“

„Policininkas“ – tai pirmasis Izraelio gamybos filmas, platinamas Lietuvoje. Jį žiūrovams pristatė Kauno kino festivalis, kuris, dalyvauja Europos Sąjungos programos MEDIA Mundus remiamame unikaliame projekte, pavadinimue „Eye on Films“, kviečia šį išskirtinį filmą pamatyti kino teatrų repertuaruose.

Filmas nuo vasario 16 d. pradedamas rodyti kino teatre “Pasaka”, nuo vasario 17 d. – kino centre “Skalvija”.

Kauno kino teatre „Romuva“ bus rodomas Europos Parlamento prizui nominuotas filmas

Tarptautiniame Kauno kino festivalyje rudenį pristatytas filmas praėjusiais metais tapo viena iš trijų juostų, nominuotų Europos Parlamento „Lux“ prizui.

Pagrindinį vaidmenį filme atlikusi jauna aktorė Ariana Labed Venecijos kino festivalyje buvo pagerbta geriausios aktorės apdovanojimu.

Pagrindinė „Atenbergo“ herojė Marina yra ekscentriška 23-ejų metų mažo miestelio mergina, gyvenanti savo uždarame pasaulyje. Ji primena baikštų, bet tuo pačiu ir smalsų laukinį gyvūnėlį, apatišką visumai, tačiau susitelkusį į detales, fiziologijos tyrinėjimus. Ji stoja ant esminių gyvenimo pasikeitimų slenksčio. Netrukus mirsiantis tėvas bando paruošti dukrą socialiniam gyvenimui, tuo tarpu pati Marina savo kūną jaukinasi panašiai kaip laukinį žvėrį...

Filmo režisierė Athina Tsangari teigia, kad Marina filmo pabaigoje lieka visiškai viena, taigi kažkuria prasme tampa laisva viską pradėti nuo nulio. „Atenbergą pradėjau rašyti 2008-ųjų gruodį, kai Atėnuose vyko pirmosios riaušės. Gatvėse vyravusi nevilties, susvetimėjimo ir išdavystės nuotaika nesąmoningai persismelkė ir į filmo scenarijų. Jis nejučia ėmė kristalizuoti visuomenėje tvyrančias baimes, - sakė režisierė. - Aš manau, kad dabar Graikijoje kinas labiau nei bet kada tampa ne tik menine raiškos priemone, bet ir politinio, socialinio bei moralinio išgyvenimo sąlyga.”

Filmas bus rodomas Kauno kino teatre „Romuva“ vasario 11-12 dienomis 15 val. bei vasario 18-19 dienomis 17 val. Bilietus galima įsigyti „Bilietų pasaulio“ kasose arba kino teatro kasoje prieš seansą. Tarptautinio Kauno kino festivalio klubo nariams su klubo kortele taikomos nuolaidos.

Filmą pristato Tarptautinis Kauno kino festivalis.

Tarptautinis Kauno kino festivalis siūlo: slovakų kino naujosios bangos DVD

Tarptautiniame Kauno kino festivalyje rodyti svarbiausi slovakų naujosios bangos filmai, tokie kaip visiškai naują požiūrį į istoriją atvėręs Štefano Uherio filmas “Saulė tinkle“, tarptautinį pripažinimą pelnęs kitas šio režisieriaus filmas „Vargonai“. Kūrybingiausio slovakų kino laikotarpio filmai itin skirtingi: vieni jų, tokie kaip Peterio Solano „Boksininkas ir mirtis“, nagrinėja sudėtingas moralines problemas ir tamsiausias žmonijos istorijos atkarpas, kiti – ypač jaunesnės kartos režisierių Jurajaus Jakibisko ir Eliaso Havettos kūriniai „Gyvenimo viršūnė“ ir „Šventė botanikos sode“ – siekia žaismingai ir spontaniškai provokuoti rimtą komunistinęs tikrovės kaukę.

Pasak slovakų naująjosios bangos kiną pristatančios festivalio programos sudarytojo Tomo Tengmarko, sumanymas parengti šią retrospektyvą kilo pamačius, kad nors dalį Čekoslovakijos kino „aukso amžiaus“ filmų Lietuvos žiūrovai neabejotinai yra matę, geriausiai žinomi yra būtent čekų režisieriai, o slovakų palikimas dar neatrastas. „Norime atkurti pusiausvyrą ir ši retrospektyva su režisierių Dušan Hanák,, Peter Solan, Eduard Grečner, Juraj Jakubisko filmais yra mūsų dėmesys platesniam kino istorijos supratimui,“ – sakė T. Tengmarkas.

Vieno filmo kaina - 12 Lt + pašto išlaidos. DVD atsiimant Kaune ir Vilniuje, pašto išlaidos neskaičiuojamos. Įsigyjant daugiau, taikomos nuolaidos. Daugiau informacijos: info@kinofestivalis.lt

Filmai:

Prancūzų kino festivalis internete

Programoje 10 pilnametražių ir 10 trumpametražių filmų, kuriuos galima žiūrėti už mokestį, balsuoti ir išrinkti geriausią. Šįmet filmai ir festivalio tinklalapis išversti ir į lietuvių kalbą. Trims filmams paruošta pedagoginė medžiaga prancūzų kalbos mokymui.

Plačiau apie festivalį:

www.prancuzuinstitutas.lt

Jaunos ir pakvaišusios: filmas „Atenbergas“ jau kino ekranuose

Būtent Venecijos kino festivalyje geriausios aktorės apdovanojimu buvo pagerbta pagrindinį vaidmenį filme atlikusi jauna aktorė Ariana Labed.

Filmo pasirodymo išvakarėse kinomanus sukvietė baras „Soul Box“, filmo sutiktuvėms surengęs specialų vakarėlį tiesmuku pavadinimu „I love Attenberg“.

„Šio filmo pasirodymą kino teatrų repertuare nutarėme išvakarėse sutikti su jaunais, kietais ir pakvaišusiais – tokiais, kaip „Atenbergo“ herojės“, - sakė Tarptautinio Kauno kino festivalio, pristatančio šį filmą, programos sudarytojas Tomas Tengmarkas.

Pagrindinė „Atenbergo“ herojė Marina yra ekscentriška 23-ejų metų mažo miestelio mergina, gyvenanti savo uždarame pasaulyje. Ji primena baikštų, bet tuo pačiu ir smalsų laukinį gyvūnėlį, apatišką visumai, tačiau susitelkusį į detales, fiziologijos tyrinėjimus. Ji stoja ant esminių gyvenimo pasikeitimų slenksčio. Netrukus mirsiantis tėvas bando paruošti dukrą socialiniam gyvenimui, tuo tarpu pati Marina savo kūną jaukinasi panašiai kaip laukinį žvėrį...

Filmo režisierė Athina Tsangari teigia, kad Marina filmo pabaigoje lieka visiškai viena, taigi kažkuria prasme tampa laisva viską pradėti nuo nulio. „Atenbergą pradėjau rašyti 2008-ųjų gruodį, kai Atėnuose vyko pirmosios riaušės. Gatvėse vyravusi nevilties, susvetimėjimo ir išdavystės nuotaika nesąmoningai persismelkė ir į filmo scenarijų. Jis nejučia ėmė kristalizuoti visuomenėje tvyrančias baimes, - sakė režisierė. - Aš manau, kad dabar Graikijoje kinas labiau nei bet kada tampa ne tik menine raiškos priemone, bet ir politinio, socialinio bei moralinio išgyvenimo sąlyga.”

Filmas nuo sausio 13 d. rodomas kino teatre „Forum Cinemas Vingis“. Filmą pristato Tarptautinis Kauno kino festivalis.

Kauno pedagogai drąsiai improvizavo, kurdami pirmuosius filmus

Gavę teorinius filmų analizės ir kūrimo pagrindus pedagogai mokymų metu pasidalino į dvi kūrybines filmavimo komandas, vadovaujamas profesionalių kino režisierių, ir noriai prisiėmė filmų aktorių, režisierių, jų asistentų bei kitų įprastų filmo kūrybinės komandos narių vaidmenis. Kurdami filmus mokymų dalyviai perėjo pagrindinius kino kūrimo etapus – nuo scenarijaus planuotės ir filmavimo aikštelės bei aktorių paieškos iki apšvietimo ir vaizdo bei garso efektų. Baigę filmavimo darbus jie dalyvavo filmų montažo procese ir dalijosi pastebėjimais, ką kito filmavimo metu reikėtų daryti kitaip.

„Džiugino mokytojų išradingumas ir įsijautimas į vaidmenis, kolegialumas. Jie drąsiai improvizavo, galvojo, kaip scenarijui suteikti naujų spalvų, ir daug dėmesio skyrė pasiruošimui: viena mokytoja prisipažino, kad pusę nakties neužmigo, nes kūrė kadruotes filmui“, – kalbėjo Ilona Jurkonytė, Tarptautinio Kauno kino festivalio direktorė.

Nors mokymuose dalyvavę pedagogai įvertino ir gautus teorinius kino analizės bei kūrimo pagrindus, tačiau didžioji jų dalis išskyrė praktinę mokymų vertę. Pasak Rūtos Jackūnienės iš Garliavos vidurinės mokyklos, kiekvienas kinu besidomintis pedagogas gali susirasti teorijos, tačiau įgyti praktikos yra sudėtinga.

„Mums labai pasisekė, kad mokymų metu gavome daug praktikos, kad mus supažindino su visu kino kūrimo procesu ir pasiūlė jį išbandyti praktiškai. Jaunimas labai domisi filmavimu, kuria įvairius epizodus mokyklos šventėms, tačiau kai jis klausia profesionalesnio patarimo, mums, pedagogams, pritrūksta paprasčiausių žinių“, – prisipažįsta R. Jackūnienė.

Mokymų metu pedagogai sukūrė du trumpametražius filmus pagal iš anksto paruoštus profesionalaus scenaristo Raimundo Paškevičiaus scenarijus. Filmai greitu metu bus patalpinti projekto svetainėje www.mokausiiskino.lt.

Artimiausi „Mokausi iš kino“ mokymai pedagogams numatomi balandžio mėnesį per moksleivių pavasario atostogas Vilniuje bei Pasvalyje.

Daugiau informacijos apie projektą rasite svetainėje www.mokausiiskino.lt

Kauno pedagogai išbandys gebėjimus filmavimo aikštelėje

Mokymų metu pedagogai įgis kino analizės ir kūrimo įgūdžių, sužinos, kaip gautas žinias pritaikyti pamokose, kaip padėti moksleiviams atviriau reikšti mintis po filmų peržiūrų, išbandys jėgas filmavimo aikštelėje, kurdami savo pirmuosius trumpametražius vaidybinius filmus.

„Mokymų nauda didžiulė – pagaliau susidėliojau visus „taškus ant i“. Iki tol turėjau daug fragmentuotos informacijos, tačiau ne visuomet pavykdavo ją susieti. Po šių mokymų viskas sugulė į reikiamus „stalčiukus“. Teorija, metodinė medžiaga, praktiniai užsiėmimai suteikė didžiulį impulsą ir naujų idėjų, kurias tikiuosi greit pradėti įgyvendinti“, – kalba „Mokausi iš kino“ mokymuose lapkritį dalyvavusi Asta Klydžienė, Panevėžio raj. Velžio gimnazijos istorijos ir pilietinio ugdymo mokytoja.

Pirmoji mokymų diena bus skirta kino teorijai ir analizei. Padedami kino kritikės Auksės Kanceravičiūtės ir kino teoretiko Luko Brašiškio pedagogai susipažins su pagrindiniais kino kalbos elementais (kameros rakursai, filmavimo planai, kadro kompozicija, montažas, garsas ir kt.), žiūrėdami filmų ištraukas mokysis kritiškai vertinti ir analizuoti kiną. Mokytojai sužinos, kaip surengti veiksmingą ir produktyvią diskusiją su moksleiviais apie kiną, kaip aptarinėti filmus, kad būtų išnaudojamos plačios mokymo ir mokymosi iš kino galimybės.

Kitas dvi mokymų dienas pedagogai įsikurs filmavimo aikštelėje, kurioje juos konsultuos kino režisieriai Lina Lužytė ir Tomas Smulkis. Pedagogai išbandys įvairius filmo kūrybinės komandos narių vaidmenis – nuo filmo režisieriaus iki operatoriaus ar kostiumų dailininko. Kurdami filmus mokymų dalyviai sudalyvaus pagrindiniuose kino kūrimo etapuose: scenarijaus planuotėje, aktorių atrankoje, filmavimo aikštelių paieškoje, kurs apšvietimą, filmuos, daugiau sužinos apie vaizdo ir garso efektus.

Pagal iš anksto paruoštus scenarijus pedagogai sukurs du trumpametražius vaidybinius filmus.

Vienas geriausių Graikijos filmų sausį pasirodys Lietuvos kino teatruose

Graikų režisierės dramoje pasakojama apie 23-ejų metų Mariną – sunkiai nuspėjamą būtybę, kuri gyvena mažame nuo civilizacijos izoliuotame miestelyje ir beveik nebendrauja su žmonėmis. Merginos pasaulį formuoja jos mėgstami gamtininko Davido Attenborough dokumentiniai filmai apie gyvūnus, jos architektas tėvas ir vienintelė draugė Bela, nuolat teikianti ataskaitas apie savo asmeninius seksualinius nuotykius. Marinai žmonių padermė atrodo keista bei atgrasi, tad mergina verčiau laikosi atstumo. Vietoj to Marina tyrinėja žmogiškąją giminę per „Suicide“ grupės dainas bei minėtąją D. Attenborough dokumentiką. Tačiau mergina atsiduria akistatoje su savo pačios baimėmis bei aistra kai į miestelį atvyksta nepažįstamasis...

Venecijos kino festivalio žiuri pirmininkas Quentinas Tarantino po seanso susijaudinęs šūktelėjo: „Šis filmas man paliko didžiulį įspūdį!“ Jungtinės Karalystės laikraštis „The Independent“ filmą vadina „pakvaišusia sociologine komedija su paikomis eisenomis ir paukščių cypsėjimu“. „The Guardian“ kino kritikas Steve Rose kviečia atkreipti dėmesį į filmo ryšius su kitais svarbiais kūriniais: „Filmo citatų spektras itin platus – nuo graikiškosios tragedijos iki Kubriko, Buñuelio, tačiau nepaisant to, kad filmas pavadintas iškraipytu vardu, dera pripažinti, kad pagrindinis įkvėpėjas vis tiktai yra David Attenborough.“

Pati Athina Rachel Tsangari pripažino: „Pamaniau, kaip įdomu stebėti Mariną su lygiai tokiu pačiu moksliniu švelnumu, su kokiu D. Attenborough stebi savo objektus“.

Apie režisierę ir jos profesionalumą kalba darbai: pirmasis pilnametražis filmas „Lėtas ėjimo verslas“ (2002) iškart buvo pristatytas devyniuose pasaulio miestuose ir Niujorke leidžiamo „Village Voice“ žurnalo kino kritikų balsavime pripažintas vienu geriausių 2002 m. debiutų. 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse režisierė buvo atsakinga už video projekcijų režisūrą atidarymo bei uždarymo ceremonijose. Athina Tsangari yra dirbusi ir su kitais svarbiais pastarojo meto Graikijos filmais. Ji prodiusavo Giorgos Lanthimos filmus “Iltinis dantis” bei “Alpės”.

„Atenbergas“ šiemet buvo vienas iš trijų finalininkų, pretendavusių gauti Europos Parlamento prizą „LUX“. 2007-aisiais Europos Parlamento įsteigtas „LUX“ prizas kiekvienais metais įteikiamas filmams, kurie provokuoja debatus apie bendras europietiško gyvenimo vertybes. Iš trijų finalininikų laimėtoją kasmet renka Europos Parlamento nariai, o nugalėtojui suteikiamas nemokamas juostų kopijų pagaminimas ir vertimas į 25 Europos Sąjungos kalbas siekiant, kad filmą galėtų pamatyti visų ES šalių žiūrovai.

„Mokausi iš kino“ mokymai pedagogams Kaune

Edukacinio projekto „Mokausi iš kino“ mokymuose, kurie truks tris dienas, pedagogai įgis kino analizės ir kūrimo įgūdžių, sužinos, kaip gautas žinias pritaikyti pamokose, kaip padėti moksleiviams atviriau reikšti savo mintis po filmų peržiūrų ir skleistis jų kūrybiškumui.

Pirmoji mokymų diena bus skirta kino teorija ir analizei. Padedami kino kritikės Auksės Kanceravičiūtės ir kino teoretiko Luko Brašiškio pedagogai susipažins su pagrindiniais kino kalbos elementais (kameros rakursai, filmavimo planai, kadro kompozicija, montažas, garsas ir kt.), žiūrėdami filmų ištraukas mokysis kritiškai vertinti ir analizuoti kiną. Mokytojai sužinos, kaip surengti veiksmingą ir produktyvią diskusiją su moksleiviais apie kiną, kaip aptarinėti filmus, kad būtų išnaudojamos plačios mokymo ir mokymosi iš kino galimybės.

Kitas dvi mokymų dienas pedagogai įsikurs filmavimo aikštelėje ir galės išbandyti filmo kūrybinės grupės narių vaidmenis – nuo filmo režisieriaus iki operatoriaus ar kostiumų dailininko. Pagal iš anksto paruoštus scenarijus jie kurs trumpo metražo (iki 5 min.) vaidybinius filmus.

Filmo kūrimo metu pedagogai pereis visus pagrindinius kino kūrimo etapus: scenarijaus planuotę, aktorių atranką, filmavimo aikštelių paiešką, apšvietimą, filmavimą, montažą, vaizdo ir garso efektus. Mokymų dalyvius filmavimo aikštelėje konsultuos ir kino kūrimo pradmenų mokys kino režisieriai Lina Lužytė ir Tomas Smulkis.

Į “Mokausi iš kino” mokymus pedagogai kviečiami registruotis iki gruodžio 12 d. Daugiau informacijos www.mokausiiskino.lt

Mokymai pedagogams yra nemokami.